šneka

šneka
šnekà sf. (4) Š, Rtr, (2) 1. L, minčių reiškimo žodžiais sistema, kalba: Man gražiausia tai lietuvių šnekà Plut. Žinai, neprigimta šnekà, tai greitai pamiršti Pv. Su žydu susikalbu, vokiškai moku, dar moku lenkišką šnẽką Št. Mama, ar negali gi išmokt dabarykščios šnekõs?! Čb. Šnekà (instr.) kraštas tiktai gyvas kaip tas kūnas dvasia savo Gmž. Tas vaikas jo mokėjo daug šnekų̃ LB202. Paparčio žiedas jam užsikabino už vyžos, ir jis visų šnekàs supranta (ps.) Pv. Naujų šnekų nepramanė, kokias rado, ir paliko: šnekos visos jam patiko A1884,315. | Vis tiek kožnas savo šnẽką turi: ir paukštis, ir žvėrukas Pv.gebėjimas reikšti mintis žodžiais: Žirgas turėjo žmogaus išmintį, akimi mirkčiojo, ausimi karpė, tik šnekos jam trūko BsMtII260(Vlkv). 2. kas šnekama, sakoma kitam: Šnekõs jam netrūksta . Netiko jai tėvo šnẽkos NdŽ. Teta Kunigėliui savo šneka neįtiko S.Čiurl. Kai boba įsišnekėjo, tai ir galo nebėra jos šnẽkai (Š). Susiedą prašydavo [piršliu būti], katras šnekõs daugiau turi Mžš. Jei daro vienaip, o šneka kitap, tai jis savo šnekom tik akis dumia . Tuščios šnekos . Su šnekà ji viską padaro (apie tinginę, turinčią gerą liežuvį) Skdv. Gana jau gana, vaikel, su savo tokia šnekà! Grž. Tegu tave galas su tavo šnekele! LTR(Smn). Valig vaikų ir šnekà Dbk. Žmogus šnekõs pilnas Upt. Kas čia tavo do šnekà: nė mū, nė be Kt. Po šnẽkos supranti vyrišką Rt. ^ Iš šnekõs pažinsi žmogų . Iš šnekos aniolas, iš darbų velnias LTR(Grk). Jis per savo šnekàs nepaeina (labai daug šneka) Snt. Daugiau šnekos kaip naudos LMD(Srd). Tos šnekẽlės daug, ale naudos nėr Bgt. Tegu šneka: šnekà šnekõs nepavys (šnekos nesibaigs) Dkš. Kokia galva, tokia ir šnekà Ukm. Kas kraštas, tai mada, kas laikas, tai šnekà Erž. Šnekõs jau tę kai molio (labai daug) Jrb. Jei iš šnekõs galėt gyvent, tai visi būt bagoti .NdŽ, Brž pokalbis, pašnekesys: Pradėti, užvesti šnẽką NdŽ. Šneka nesimezga . Nelimpa šneka . Jis nesileidžia in šnekàs Ūd. Ji tyliai žiūrėjo į visus, nesikišo į šneką V.Bub. Jauniej su senais nenori nei šnekõs turėtie Nmj. Kad abu pasgėrę, tai tada šnẽkos nesibaigia Grv. Vyrai sueina – šnekõs nėra, o bobos šnekõs turi Gg. Jis šnekõj tik save girt, o kitą išpeikt Stk. I paršiuką turì, i šuniuką turì – su visais yra šnekõs Grnk. Po šnẽkai, t. y. nėr kada pašnekėt J. Klausinėjimų bei šnekų nebuvo galo MitII266(Grl). Algimantas buvo namieje ir apie kelionę nei šnekos nebuvo V.Piet. Išejo šnekà apie žemę, tai ir aš netylėjau Lel. Jei tep, tai ir šnekà darysis (susitarsim) Vlkv. | prk.: Dabar nei nakties žingsnių, nei paukščio plasnojimo, nei medžių šnekos tu negirdi J.Paukš. Myliu jūros tylią šneką B.Sruog. ^ Vienas vyras ne talka, vienas žodis ne šneka Sim, Aln.NdŽ, Ds pokalbio tema: Dažnai ir šneką su juo randam J.Jabl. Patiko Mykolui pusbrolis ir jo jaunoji žmona. Jie greitai rado bendrą šneką V.Myk-Put. Atsakei – ir kitą šnẽką užmetei, ka nei nešnekėt Pv. ^ Šnekus šnẽką, darbus (darbštus Klvr) darbą randa Auk. 3. išreikšta nuomonė apie ką nors, nupasakojimas: Nė teisybė, nė ką – tokia tik šnekà Gs. Buvo šnekà, kad jis ir anuos metus pas dėdę važiavo Srd. Seni žmonės šnẽką šnekėjo, kad tėvas savo vaiką ves į vaiską (bus visuotinė karo prievolė) Skr. Ir ta šneka nebuvo žinoma Raului iki išaugus J.Bil. 4. žadas, amas: Gulėjau ligoninėj, nuvežė be šnekõs Dg. Tuoj be šnekõs buvo ir numirė Gs. 5. NdŽ šnekėjimo būdas, šnekėsena: Mūsų paprasta šnekà Žsl. Čia mūs šnekà kap tie suvažinėti ratai (prasta) Mrc. Iš šnekõs pažinsi žmogų . Kaimiška šneka LKGI477. Tik šnekà labai tyki Sdk. Nuo garsios šnekos ūžė kaip avilyje V.Kudir. Dantų neturiu, šnekà pasigadino PnmŽ. Sena žmogaus šnekà dabartinei nepritinka Lel.tarmė, šnekta: Ir mano diedutis (senelis) tokia šnekà šnekėdavo Kkl. Jau dzūko su jo šnekà niekur nepakavosi (visuomet atskirsi, kad dzūkas kalba) Srj. 6. ppr. pl. Rtr, NdŽ, kalbos, paskalos, plepalai: Šnekàs tik paleido, o visai nieko nebuvo Gs. Aš savo akimi nemačiau, bet čia jau šnẽkos labai ejo Dg. Jau ir tu pradedi šnekas nešiot kaip Barborytė LKKXVII196(Krs). Bobų šnẽkos kaip bažnyčios varpas: žiūrėk, suskamba ir nustoja Jon. Pasklido šnekos, jog ir savo žmonai tu į kapus padėjai nukeliauti J.Marcin. Buvo tokia merga labai gero apsėjimo, kad ant jos jokių šnekų nepramanė BsPIV33. ^ Piktos šnekos turi ilgas kojas LTR(Vl).
◊ nė̃r šnekõs be abejo, žinoma, aišku: Mislijai, anas nežinojo? – Nė̃r šnekõs Žl. Ale da pareis, nė̃r šnekõs Erž.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • šneka — šnekà dkt. Iš šnekõs paži̇̀nsi žmõgų …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • snēka- — *snēka , *snēkaz germ.?, stark. Maskulinum (a): nhd. Schlange, Natter; ne. snake; Rekontruktionsbasis: ae.; Hinweis: s. *snakōn; Etymologie: vergleiche idg. *sneg , Verb …   Germanisches Wörterbuch

  • Apartmány U šneka — (Железна Руда,Чехия) Категория отеля: Адрес: Na Svahu 78, Железна Руда, 340 04, Ч …   Каталог отелей

  • šnekatė — šnekãtė sf. (2) žr. šneka 2: Iš tavo šnekãtės nieko neišeina Vj …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šnekauti — šnekauti, auja, ãvo žr. šnekėti 3: Žmonės šnekauja, kad stipriai juos nubaudė Lnkv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šnekėti — šnekėti, šnẽka, ėjo KBII169, K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD72, R, R314,334, MŽ, MŽ420,447, Sut, N, L 1. intr. Kvr, Mšg naudotis kalba reiškiant mintis, bendraujant su kitais, kalbėti: Čia broliai artojai lietuviškai šneka, čia skamba po kaimus Birutės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušnekėti — nušnekėti, nùšneka, ėjo Š, Rtr 1. tr., intr. pakalbėti, nupasakoti: Kad būtų buvęs ir vilką matęs, būtų kitaip apie jį nušnekėjęs J.Jabl. Žmonės nùšneka, kad tu sergi Rmš. Na, ką dabar tas tavo žmogus nùšneka? Skr. Nuūžė, nušnekėjo žmonės, kad …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sušnekėti — sušnekėti, sùšneka, ėjo 1. intr. NdŽ, DŽ1 prašnekti, prabilti: Ka nebūtų sušnekėjęs, būčiau ant galvos užlipęs [tamsoje] Up. Užgirdo žmogus, kad kažkas medy sušnekėjo LTR(Aln). Kas kur ką sušnekėjo, tai ir jy tenai! Lp. Štai mano bernužėlis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašnekėti — pašnekėti, pàšneka, ėjo 1. intr., tr. N, J, LL156, Š, Rtr, KŽ, Lš kiek pakalbėti: Jis moka gražiai pašnekėti DŽ1. Jis visiems prieinamas, su kiekvienu pàšneka NdŽ. Reikia eiti su žmonėmis pašnekėti NdŽ. Aš atkuntu, kai gaunu pašnekėt Kdl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įšnekėti — įšnekėti, į̃šneka, ėjo 1. intr., tr. J, Rtr, KŽ sugebėti, įstengti daug ir gerai šnekėti: Šnekėk tu: tu geriau į̃šneki, liežiuvį turi gerą Mžš. Jis gerai į̃šneka ir gerai įmeluoja Dkš. Mūs kaimynė daug į̃šneka – ji šneka ir šneka Prn. 2. tr.,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”